- kiaulažviegis
- kiaulãžviegis sm. (1) 1. Ms kiaulių šėrimo metas vakare, kada nešertos kiaulės žviegia: Aptamsiais, par tą kiaulãžviegį, pats gerumas pasiplepėti Plt. Atejo pačiu kiaulãžviegiu Kl. 2. kiaulių pjovimo laikas: Kai tik išbėgo germanai, tai ir prasidėjo kiaulažviegis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.